Prisijungti

Registruotas vartotojas:

8 5 274 20 27
Jūsų prekių krepšelis tuščias.

Svarbiausia – tinkamas laikymas. Kolekcininkas, kuriam patinka rūpintis savo kolekcijos egzemplioriais, niekada nelaiko eksponatų tiesiog dėžutėse ar stalčiuje, kur šie be jokių kliūčių trinasi į save ar į kitus daiktus.

 

Kalyklų naudojamas metalas pasižymi įvairiu reakcingumu ir, atsižvelgiant į tai, reikalauja atitinkamos apsaugos. Labai linkęs pasidengti patina ir juoduoti yra varis ir jo lydiniai. Kiek reakcingesnis sidabras – jis tamsėja, ypač jei laikomas albumuose be apsauginių kapsulių. Aukso monetų ir medalių – nors šis metalas pasižymi dideliu atsparumu – taip pat nereikėtų išiminėti iš apsauginių kapsulių.

Ką tik nukalta moneta išsiskiria gražiu blizgesiu, neturi nė smulkiausių įbrėžimų, dėmių ir yra visiškai švari. Ją išleidus į apyvartą, paviršius negrįžtamai nusitrina ir tampa matinis. Tačiau net ką tik iš kalyklos išleistas numizmatinis gaminys, atsidūręs tiesiai spintelėje, yra veikiamas įvairių nepalankių veiksnių, pvz., patinos ar korozijos. Taigi kaip rūpintis savo kolekcijomis, kad jos visada atrodytų tokios pat gražios kaip pirkimo dieną?

Svarbiausia, tinkamai jas laikyti. Pradedantieji kolekcininkai dažnai daro klaidą, laikydami savo eksponatus tiesiog dėžutėse ar stalčiuose, kur šie be jokių kliūčių trinasi į save ar į kitus daiktus. Labai praverčia net minimali apsauga, pvz., galima laikyti monetas hermetiškuose maišeliuose. Visgi profesionalai taiko pažangesnius laikymo metodus.


Nuo ko apsaugoti monetas?

Pagrindinis monetų laikymo apsektas yra apsaugoti jas nuo dviejų rūšių pažeidimų: mechaninių ir cheminių. Pastarųjų atsiranda dėl nešvarumų arba sąlyčio su numizmatinėmis vertybėmis pavojingomis medžiagomis, pvz., metalu, drėgme, žemėmis, medžių sakais, kai kuriais plastikais ir net oru. Taip, ir jis sukelia koroziją – tai viena iš juodavimo priežasčių, dėl kurios keičiasi monetų paviršius įvykus reakcijai su ore esančiais cheminiais junginiais.

Atskiri kalyklų naudojami metalai pasižymi įvairiu reakcingumu. Labai linkęs pasidengti patina ir juoduoti yra varis ir jo lydiniai, savo ruožtu auksas išsiskiria aukštu atsparumu. Tačiau net jis, laikomas netinkamomis sąlygomis, pradės keisti spalvą.


Albumai ir padėklai


Monetos paprastai laikomos albumuose permatomomis kišenėlėmis. Jų yra įvairių dydžių ir formų, vienodo dydžio kišenėlėmis arba skirtomis skirtingų dydžių monetoms. Kai kurie albumai kuriami konkrečioms išleidžiamoms serijoms – tada kiekvienas eksponatas turi savo vietą, kurią gamintojas nurodė iš anksto ir pateikė joje išsamią informaciją apie eksponatą.

Vieni populiariausių ir visų mėgstami yra padėklai. Tai yra specialūs padėklai su skylutėmis monetoms. Gražiai atrodo skrynelėse arba vitrinose laikomos kolekcijos, tačiau yra vienas trūkumas – grožėtis eksponatais galima tik iš vienos pusės. Kilnojamos monetos, norint apžiūrėti jų aversą ir reversą, tepasi, kartais pažeidžiamas viršutinis dengtų monetų sluoksnis.


Apsauginės kapsulės

Permatomo plastiko skrituliukai, į kuriuos įdedamos monetos arba medaliai, labiausiai rekomenduojamas numizmatinių gaminių apsaugos metodas. Kapsulės dydis turi atitikti numizmatinio gaminio skersmenį. Mažesnius eksponatus galima papildomai apsaugoti specialiu kempinės žiedeliu, kurio viduryje dedama moneta prieš ją įdedant į kapsulę. Taip laikomi eksponatai nebus mechaniškai pažeisti; jie taip pat nėra veikiami oro. Kapsulės laikomos numizmatiniuose padėkluose ir albumuose, jos suteikia kolekcijoms efektingą išvaizdą.

Galima naudoti ir kitus dėklus, vadinamuosius „holderius“, t. y. knygeles su langeliais, pro kuriuos matomos monetos. Langelio plėvelė turi prilipti prie monetos ir taip apsaugoti ją nuo oro. Tačiau prieš tai įsitikinkite, kad panaudota medžiaga nepakenks labai jautriems metalams, pvz., variui ar aliuminiui; būtent todėl „holderius“ rekomenduojama keisti kartą per kelerius metus. Kitais atvejais patartina kolekcijų neišiminėti iš dėklų, kad jos būtų nuolat apsaugotos.


Kada valyti monetas?

Tinkamai laikomų monetų, įsigytų geros būklės, valyti nereikia – kiekvienas valymas, net labai profesionalus, gali sumažinti jų vertę. Vertingiausi yra nesugadinti numizmatiniai gaminiai, net jei jie pasidengę patina, dėl kurios neįmanoma įskaityti piešinį. Patina įrodo jų amžių, be to, ji saugo monetos vidų nuo išorinių veiksnių. Pašalinus patiną, paprastai metalui (kuris neretai jau būna pažeistas) gresia nekontroliuojama korozija. Nevalykite ir dengtų monetų; plonas viršutinis metalo sluoksnis labai švelnus ir jautrus.

Niekada nepoliruokite monetų, netrinkite jų net minkščiausia vata ar audiniu, nenaudokite ėsdinamųjų priemonių, šepečių ar grūdėtų pastų, kurios galėtų subraižyti monetos paviršių. Tai gali būti pražūtinga monetoms, kurių vaizdas veidrodinis.