Kristinos šilingas

Kristinos šilingas reprezentuoja daugiau nei tris amžius mūsų kaimynų latvių istorijos. Šios monetos buvo kaldintos vadinamaisiais „švedų laikais“, kuomet Latviją valdė Vazų dinastijos karalienė Kristina. Jos buvo vienos populiariausių ir plačiausiai cirkuliavusių monetų visoje anuometinėje Livonijos teritorijoje.

Vazų dinastijos palikuonė Kristina buvo pirmoji karalienė, ėmusi valdyti švedų Livoniją. Anksti netekusi tėvo Švedijos karaliaus Gustavo II-ojo Adolfo, Kristina tapo karaliene vos šešerių. Karalienė Kristina garsėjo kaip viena labiausiai išsilavinusių Europos monarchių. Ji buvo įvaldžiusi net keletą užsienio kalbų: danų, graikų, ispanų, italų, lotynų, olandų, vokiečių, ir nuolat supama daugelio garsių bei įtakingų to meto mokslo ir meno atstovų. 1654 m. karalienė Kristina savo įpėdiniu paskelbusi pusbrolį Karolį Gustavą ir atsisakiusi sosto, išvyko iš Švedijos.

Kristinos šilingai buvo nedidelio skersmens, nukaldinti iš vadinamojo bilono (sidabro bei vario lydinio) ir pagaminti naudojant veleninį presą. Jų būta dviejų tipų, kurie nustatomi pagal įrašą reverse. Vieni jų – su užrašu SOLIDUS CIVI[TATIS] RIG[ENSIS] – nurodo patį Rygos miestą, o kiti – su užrašu SOLIDUS LIVONIAE – reprezentuoja visą regioną. Panašaus dizaino šilingai buvo kaldinami ne tik Rygoje, bet ir Elbinge bei Torūnėje.

Dominija:

Švedijos Livonija

Leidimo metai:

1632-1654

Nominalas:

1 šilingas (solidas)

Metalas:

vario ir sidabro lydinys (bilonas)

Skersmuo:

~ 15 mm

Masė:

~ 1 g