Kolekcininkai Google_review_logo mus vertina 4.5 / 5 four_star_ranking

Prisijungti

Registruotas vartotojas:

8 5 274 20 27
Jūsų prekių krepšelis tuščias.

Gryno aukso moneta „Kryždirbystė“

Gryno aukso moneta įamžinanti kryždirbystę ir kryžių statymo tradicijas

Gryno aukso moneta „Kryždirbystė“

Gryno aukso moneta „Kryždirbystė“

Įvertinkite pirmieji!

0
  • Nukaldinta iš gryno (999,9/1000) aukso
  • Amatas įtrauktas į UNESCO žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą
  • Išskirtinis dizainas ir aukščiausia kaldinimo kokybė – proof
  • Monetos tiražas – vos 500 vienetų visame pasaulyje

Pavienis gaminys Išparduota!

Lietuvoje kryžius prie namų, šventoriuose, kapinėse ir kitose svarbiose vietose pradėta statyti įsivyravus krikščionybei. Ilgainiui kryždirbių rankomis sukurti meno kūriniai tarytum tapo peizažo dalimi. Pastabesnis keliautojas pagal puošnumą ir apipavidalinimą net galėjo spręsti, kuriame Lietuvos kampe yra: Dzūkijoje buvo ir tebėra įprasta kryžius apjuosti specialiai austomis juostomis ir prijuostėmis; Žemaitijoje gausu skulptūrėlėmis dekoruotų koplytstulpių; Aukštaitijoje akį džiugina įmantrūs keliaaukščiai stogastulpiai.

Antroje XIX a. pusėje kryždirbystei iškilo grėsmė: po 1863 m. sukilimo caro valdžia uždraudė nešventintose vietose (t. y. ne šventoriuose ir kapinėse) statyti kryžius. Tačiau tai lietuviams netrukdė – kryžiai vis tiek buvo statomi ir restauruojami slapta. Ilgainiui kryžiai, koplytstulpiai ir stogastulpiai tapo tautiškumo, pasipriešinimo valdžios represijoms simboliais. Panašiai nutiko ir sovietinės okupacijos metais – ne sykį buldozerių su žeme sulygintas Kryžių kalnas vis atsikurdavo: paslapčia, po nakties priedanga.

Atkurta nepriklausomybė sudarė sąlygas vėl suklestėti kryždirbystei. Ši tradicija nesiliauja gyvavusi, Lietuvoje kuriami ir statomi nauji kryžiai, stogastulpiai, koplytstulpiai. Tarp jų nemažai tokių, kurie pagerbia tremtinių arba partizanų atminimą, taip pat tapo įprasta išnykusių kaimų vietoje pašventinti kryžių.

2008 m. unikalią Lietuvos tradiciją įvertino ir UNESCO – kryždirbystė buvo įtraukta į žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.

Kodėl verta įsigyti?

  • Nukaldinta iš gryno (999,9/1000) aukso
  • Amatas įtrauktas į UNESCO žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą
  • Išskirtinis dizainas ir aukščiausia kaldinimo kokybė – proof
  • Monetos tiražas – vos 500 vienetų visame pasaulyje

Monetos averse pavaizduota Lietuvos kryžių, koplytstulpių ir stogastulpių įvairovė. Apačioje rikiuojasi įprastas šių meno kūrinių puošybos elementas – geležiniai kryžiai, vadinami saulutėmis. Juose galima įžvelgti liaudies raštų ir pagoniškų simbolių įtaką.

Monetos reverse pavaizduotas karalienės Elžbietos II portretas, nurodytas monetą išleidusios šalies pavadinimas, kaldinimo metai ir nominalas.

Leidimo metai:
2020
Šalis leidėja:
Niujė
Nominalas:
5 doleriai
Metalas:
Auksas (999,9/1000)
Skersmuo:
18 mm
Masė:
2 g
Kokybė:
Proof
Tiražas:
500 vnt.

Lietuvoje kryžius prie namų, šventoriuose, kapinėse ir kitose svarbiose vietose pradėta statyti įsivyravus krikščionybei. Ilgainiui kryždirbių rankomis sukurti meno kūriniai tarytum tapo peizažo dalimi. Pastabesnis keliautojas pagal puošnumą ir apipavidalinimą net galėjo spręsti, kuriame Lietuvos kampe yra: Dzūkijoje buvo ir tebėra įprasta kryžius apjuosti specialiai austomis juostomis ir prijuostėmis; Žemaitijoje gausu skulptūrėlėmis dekoruotų koplytstulpių; Aukštaitijoje akį džiugina įmantrūs keliaaukščiai stogastulpiai.

Antroje XIX a. pusėje kryždirbystei iškilo grėsmė: po 1863 m. sukilimo caro valdžia uždraudė nešventintose vietose (t. y. ne šventoriuose ir kapinėse) statyti kryžius. Tačiau tai lietuviams netrukdė – kryžiai vis tiek buvo statomi ir restauruojami slapta. Ilgainiui kryžiai, koplytstulpiai ir stogastulpiai tapo tautiškumo, pasipriešinimo valdžios represijoms simboliais. Panašiai nutiko ir sovietinės okupacijos metais – ne sykį buldozerių su žeme sulygintas Kryžių kalnas vis atsikurdavo: paslapčia, po nakties priedanga.

Atkurta nepriklausomybė sudarė sąlygas vėl suklestėti kryždirbystei. Ši tradicija nesiliauja gyvavusi, Lietuvoje kuriami ir statomi nauji kryžiai, stogastulpiai, koplytstulpiai. Tarp jų nemažai tokių, kurie pagerbia tremtinių arba partizanų atminimą, taip pat tapo įprasta išnykusių kaimų vietoje pašventinti kryžių.

2008 m. unikalią Lietuvos tradiciją įvertino ir UNESCO – kryždirbystė buvo įtraukta į žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.

Kodėl verta įsigyti?

  • Nukaldinta iš gryno (999,9/1000) aukso
  • Amatas įtrauktas į UNESCO žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą
  • Išskirtinis dizainas ir aukščiausia kaldinimo kokybė – proof
  • Monetos tiražas – vos 500 vienetų visame pasaulyje

Monetos averse pavaizduota Lietuvos kryžių, koplytstulpių ir stogastulpių įvairovė. Apačioje rikiuojasi įprastas šių meno kūrinių puošybos elementas – geležiniai kryžiai, vadinami saulutėmis. Juose galima įžvelgti liaudies raštų ir pagoniškų simbolių įtaką.

Monetos reverse pavaizduotas karalienės Elžbietos II portretas, nurodytas monetą išleidusios šalies pavadinimas, kaldinimo metai ir nominalas.

Informuokite mane, kai prekė bus sandėlyje.
Specifikacijos
Leidimo metai:
2020
Šalis leidėja:
Niujė
Nominalas:
5 doleriai
Metalas:
Auksas (999,9/1000)
Skersmuo:
18 mm
Masė:
2 g
Kokybė:
Proof
Tiražas:
500 vnt.