Mėlynųjų Vandenų mūšis yra vienas iš reikšmingiausių istorijos įvykių. Po šio mūšio pergalės Lietuvos Didžiajai Kunigaikštijai atsivėrė sparčios plėtros galimybės, prasidėjo klestėjimas.
Pasak, istoriko prof. Zigmanto Kiaupos, Durbės, Saulės ir Žalgirio mūšiai plačiai žinomi visuomenės tarpe. „Nors Mėlynųjų vandenų mūšis istorine svarba ir prilygsta pastariesiems išvardintiems įvykiams, jis dar menkai žinomas. Mėlynųjų Vandenų mūšiu Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo vadovaujama Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės (LDK) kariuomenė sudavė lemiamą smūgį iki tol viešpatavusiai mongolų-totorių Aukso ordai. Mūšis buvo Lietuvos valstybės ir totorių pasaulio varžybų dėl pietinių dabartinės Ukrainos žemių. Laimėjimas prie Mėlynųjų vandenų Lietuvai suteikė iniciatyvą šiose varžybose, didysis kunigaikštis Algirdas ilgam laikui prie Lietuvos valstybės galutinai prijungė Kijevo žemę, o Lietuvos kunigaikščiai Karijotaičiai įsitvirtino Podolėje. Šis mūšis - svarbus ir Ukrainos istorijos faktas, užfiksavęs jos žemių, įėjusių į Lietuvos valstybės teritoriją, atsigręžimą Vakarų civilizacijos pusėn“, - dėstė prof. Zigmantas Kiaupa.
Kaip teigia UAB „Monetų namai“ vadovė Ieva Galiauskienė, istorija yra kiekvienos šalies tvirtas pamatas. „Mūsų šalies istorija yra labai turtinga, todėl natūralu, kad ne visiems įvykiams skiriama vienodai dėmesio. Išleisdami šį medalių rinkinį „Lietuviško ginklo pergalė“ tikimės, taip prisidėti prie menkai žinomų, tačiau labai reikšmingų mūsų istorijos įvykių viešinimo, juolab, kad šiais metais Mėlynųjų vandenų mūšio 650-osios metinės. Tad norime tai pažymėti ir priminti visuomenei, kad šalies istorijoje be Žalgirio mūšio yra ir kitų reikšmingų pergalių“, - pažymėjo Ieva Galiauskienė.
Mėlynųjų vandenų mūšio medalio averse matyti Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas, ryžtingai puolantis jau bepasiduodančią ir vandens platybėse simboliškai skęstančią Aukso Ordos kariauną. Išoriniame žiede iškaldintas įrašas „MŪŠIS PRIE MĖLYNŲJŲ VANDENŲ“. Reverse – Petro Repšio sukurtas stilizuotas Vytis.
Apie Mėlynųjų Vandenų mūšį
Mėlynųjų Vandenų mūšis įvyko 1362 m. rudenį prie Siniuchos upės netoli Mėlynųjų Vandenų pilies, Podolėje. Jame susirėmė Lietuvos didžiojo kunigaikščio vadovaujama lietuvių-rusėnų kariuomenė ir trijų mongolų-totorių ordų valdovų pajėgos. Aukso Ordos kariuomenei buvo lemta patirti triuškinantį pralaimėjimą. Šis mūšis dažnai prilyginamas Buvino mūšiui (1214 m.), laikomam vieningos Prancūzijos ir prancūzų tautos gimimo simboliu, flamandų tautai reikšmingam „auksinių pentinų“ mūšiui (1302 m.) ar garsiajam Kulikovo mūšiui (1380 m.). Lietuviams Mėlynųjų Vandenų mūšis – tai vienas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kaip imperijos „nuo jūros iki jūros“ kūrimo etapų.