Senovės lietuviai tikėjo, kad kiaušinyje glūdi gyvybė, o margučių dažymas ir šiandien yra vienas svarbiausių papročių, pažyminčių Velykas ir pavasarinį atgimimą.

Kiaušinių marginimas, kaip pavasario švenčių apeigų dalis, įvairiose kultūrose buvo paplitęs nuo pat seniausių laikų. Teigiama, kad šio papročio laikytasi net senovės Egipte, jis taip pat pamėgtas ir slavų tautose – Lenkijoje, Ukrainoje, Gudijoje, Čekijoje. Istorikai mano, kad lietuviai margučių tradicijas galimai perėmė būtent iš slavų, nes, tarkime, mums giminingoje Latvijoje jų nėra. O štai, jei Vakarų Europos tautos kažkada kiaušinius ir margino, šis paprotys ten neišliko.

Kiaušinių marginimas Lietuvoje yra šeimyninė tradicija, kai prieš Velykas susirenka visa šeima, o Velykų sekmadienį margučiai dovanojami svečiams, draugams, artimiesiems, vaikams, taip pat smagiai ridenami ir daužomi.  

Įvairiausi margučių ornamentai turi magišką ir simbolinę prasmę, o pavasarį, kai pagaliau išlydime žiemą ir gamta atgyja, jie įgyja dar svarbesnę reikšmę. 

Kodėl verta įsigyti?

• Nukaldinta iš sidabro (925/1000)
• Aukščiausia kaldinimo kokybė - proof
• Skaitmeninis atspaudas averse
• Nukaldinta Lietuvos monetų kalykloje
• Medalio tiražas – tik 500 vienetų
• Medalį puošia tradiciniais lietuviškais ornamentais dekoruotas margutis

Sidabrinio medalio averse pavaizduotas tradiciniais ornamentais puoštas margutis, o jo fone – stilizuoti medžiai ir įvairių ornamentų motyvai.  

Reverso apačioje iškaldintas užrašas „LIETUVIŠKOS TRADICIJOS“ ir nurodyta sidabro praba – „Ag925”. Kairėje pusėje pavaizduotos tradicinės lietuviškos juostos, dešinėje matyti stilizuotas Gyvybės medis.  

Kartu su sidabro medaliu gaunate jo autentiškumą patvirtinantį sertifikatą, kuriame rasite dirbinio duomenis.