Madonos su kūdikiu moneta yra denaras, kaldintas 1458–1637 m. Pirmiausia denaras – nedidelė sidabro moneta – atsirado Senovės Romoje ir buvo pagrindinis piniginis vienetas iki III a. Pirmą kartą denaras nukaldintas 269 m. pr.  Kr., o reguliariai kaldinti denarai pradėti nuo 211 m. pr. Kr.

Autentiškas sidabro denaras cirkuliavo Bohemijos karalystėje ir Vengrijoje Viduramžių ir ankstyvojo Renesanso laikais. Monetos, kuriose pavaizduota Mergelė Marija ir kūdikėlis Jėzus dar žinomos Maddonnenmunzen pavadinimu, siekiant šio dizaino monetas atskirti nuo anksčiau leistų monetų, kuriose būdavo pavaizduoti skydai.

Madonos ikonografija įgijo didžiulę reikšmę Viduramžiais, ypač XII–XIV a., ir buvo paplitusi tiek Rytų ortodoksų, tiek lotyniškuose arealuose.

• Autentiškos monetos
• Masė – 0,5 g, skersmuo – 15,5 mm
• Monetos kaldintos 1458 - 1637 metais, Vengrijos karalystėje
• Monetos dar žinomos Maddonnenmunzen pavadinimu, kurios buvo kaldinamos beveik 200 metų

Monetos averse iškaldintas į keturias dalis padalintas herbinis skydas, kurio kiekvieną lauką puošia vis kitas Vengrijos karalystės simbolis: Vengrijos Arpadų juostelės, kurios, simbolizuoja keturias upes – Dunojų, Tisą, Savą ir Dravą, Vengrijos dvigubas kryžius, Dalmatijos leopardo galva ir Bohemijos liūtas. Herbinio skydo viduryje matyti Austrijos herbo fragmentas.

Reverse pavaizduota sėdinti Madona su kūdikiu rankose. Čia taip pat driekiasi užrašas: „PATRONA VNGARIE“ (Vengrijos globėja).

*Sidabrinė moneta "Madona su kūdikiu" yra autentiška, todėl gyvai moneta gali skirtis nuo matomos vizualuose.