Apreiškimams Fatimoje - 100 metų!

1917 metais trys vaikai pamatė moterį, kuri „skleidė dar ryškesnę šviesą nei ryškiausi saulės spinduliai, einantys per vandeniu pripildytą krištolo vazą“. Tai buvo pirmasis iš daugelio Fatimoje, mažame Portugalijos kaimelyje, įvykusių Švenčiausios Mergelės Marijos apreiškimų, kurių metu buvo perduotos 3 didžiosios žmonijos ateitį pranašaujančios paslaptys.

Šiandien Fatima – piligrimams gerai žinomas miestelis. Jie čia plūsta jau šimtą metų, trokšdami pasimelsti Švenčiausiajai Mergelei Marijai, kuri net kelis kartus pasirodė trims piemenėliams.

Prieš 100 metų įvykę stebuklingi apreiškimai įkvėpė sukurti grynu sidabru ir spalvomis dengtą monetą, kuri gali papildyti ir Jūsų kolekciją.

Kodėl verta įtraukti į kolekciją? 

• Moneta padengta sidabru
• Dengta aukštos kokybės spalvota tampografija
• Skersmuo - net 40,0 mm
• Pristatoma su autentiškumo sertifikatu
• Visa tai - tik už 39 € (+ pristatymo išlaidos 4,99 €)

Spalvomis dengtame monetos averse vaizduojama švytinti Mergelė Marija. Viršuje iškaldintas užrašas „Our Lady of Fatima“ (Fatimos Švč. Mergelė Marija). Reverse vaizduojamas karalienės Elžbietos II portretas ir Tokelau salyno vėliava. Reverse iškaldinti užrašai „ELIZABETH II“, „TOKELAU 2017“ ir „1 DOLLAR“ (1 doleris).

Kartu su moneta siunčiame jos autentiškumą liudijantį sertifikatą, kuriame rasite išsamios informacijosapie monetos matmenis bei tauriojo metalo grynį ir trumpą temos, kuriai moneta skirta, aprašą.

Ribotas tiražas ir autentiškumo sertifikatas

Monetos tiražas griežtai ribotas ir yra 15 000 vnt., o kiekviena moneta pristatoma su autentiškumą užtikrinančiu sertifikatu.

Išleidimo metai:

2017 m.

Metalas:

Varis

Padengimas:

Sidabras

Dekoracija:

Aukštos kokybės spalvota tampografija

Skersmuo:

40,0 mm

Masė:

28,0 g

Šalis leidėja:

Tokelau salynas

Kokybė:

BU

Nominalas:

1 doleris

Tiražas:

15000 vnt.

Fatima piligrimų centru tapo dėl trijų vaikų, ganiusių avis Kova da Irios lygumoje, netoli kaimelio. Dar 1916 m. pavasarį ir vasarą Liuciją Santoš, Pranciškų Martą ir jo seserį Žasintą aplankė angelas, kuris juos išmokė maldų. 1917 m. gegužės 13 d., apie vidurdienį, vaikai išvydo švytinčią moterį, laikančią rožančių. Ji liepė piemenėliams pasišvęsti Šventajai Trejybei ir kasdien kalbėti rožinį, kad pasaulyje stotų taika. Tuo metu pirmieji portugalų kariai jau buvo išsiųsti į fronto linijas, pasaulinis karas siautėjo visu pajėgumu. Grįžę vaikai apie reginį papasakojo tėvams, bet Žasintos mama iš to tik pasijuokė.

Lygiai po mėnesio, birželio 13 d., vaikai grįžo į tą pačią vietą, nes moteris žadėjo vėl pasirodyti. Taip ir nutiko – piemenėliai vėl išvydo Mergelę Mariją, kuri dar kartą pabrėžė rožinio svarbą ir išpranašavo, kad Pranciškus ir Žasinta neilgai trukus pateks į dangų, o Liucija liks gyventi ir skleisti jos žodžius. Toks susitikimas įvyko ir liepos 13 d., o rugpjūtį provincijos administratorius Arturas Santošas suėmė, tardė ir gąsdino vaikus, siekdamas išpešti viską, ką jie sužinojo regėjimų metu. Tą mėnesį piemenėliai Mergelę Mariją išvydo keliomis dienomis vėliau ir kitoje vietoje. Tąkart ji pažadėjo, kad spalio 13 d. įvyks stebuklas.

Iš viso regėjimai Liuciją, Pranciškų ir Žasintą aplankė šešis kartus. Paskutinis įvyko 1917 m. spalio 13 d. – išpranašauto stebuklo dieną. Tąsyk į Kova da Irią susirinko apie 70 tūkst. žmonių – žinia apie vaikų potyrius jau buvo plačiai pasklidusi. Tarp susirinkusiųjų buvo ir fotografų, žurnalistų. Visi norėjo savo akimis išvysti žadėtąjį stebuklą. Tą dieną Mergelę Mariją regėjo tik vaikai, tačiau dauguma buvusių minioje tvirtino matę nepaaiškinamus reiškinius – raibuliuojančią, spalvas mainančią ir judančią saulę, šviesų žaismą. Atsirado liudytojų, teigusių, kad visa tai matėsi ir už daugelio kilometrų nuo Kova da Irios. Nors specialistai bandė moksliškai pagrįsti minėtuosius reiškinius, tikintieji buvo įsitikinę, kad tai stebuklas. Katalikų Bažnyčia Fatimą piligrimine vieta oficialiai paskelbė tik 1930 m., įvertinusi liudytojų parodymus.

Bėgant metams vaikų žodžiai išsipildė. Pranciškus ir Žasinta mirė po karo prasidėjusios gripo epidemijos metu, o Liucija liko gyventi. Sulaukusi aštuoniolikos ji įstojo į vienuolyną ir pašventė savo gyvenimą Dievui. Vėliau ji parašė prisiminimus, kuriuose atskleidė Mergelės Marijos jai patikėtas paslaptis. Liucija mirė 2005 m., sulaukusi garbingo 97 metų amžiaus. Palaimintaisiais paskelbtų brolio ir sesers palaikai 1935 m. buvo perkelti į Fatimą. Maldininkai ir šiandien nepaliauja plūdę į šį nedidelį Portugalijos miestelį.