
Sidabrinių medalių rinkinys „Lietuviškos tradicijos“
- Nukaldinta iš sidabro (925/1000)
- Aukščiausia kaldinimo kokybė - proof
- Skaitmeninis atspaudas averse
- Nukaldinta Lietuvos monetų kalykloje
- Ribotas tiražas
Sidabrinių medalių rinkinį „Lietuviškos tradicijos“ sudaro trys medaliai: „Šaltibarščiai“, „Kaziuko mugė“ ir „Margutis“. Pirkdami rinkinį sutaupote daugiau nei 100 Eur! Perkant atskirai medalių suma – 357 Eur.
Pirmasis medalis „Margutis“. Senovės lietuviai tikėjo, kad kiaušinyje glūdi gyvybė, o margučių dažymas ir šiandien yra vienas svarbiausių papročių, pažyminčių Velykas ir pavasarinį atgimimą. Kiaušinių marginimas Lietuvoje yra šeimyninė tradicija, kai prieš Velykas susirenka visa šeima, o Velykų sekmadienį margučiai dovanojami svečiams, draugams, artimiesiems, vaikams, taip pat smagiai ridenami ir daužomi. Įvairiausi margučių ornamentai turi magišką ir simbolinę prasmę, o pavasarį, kai pagaliau išlydime žiemą ir gamta atgyja, jie įgyja dar svarbesnę reikšmę.
Antrasis medalis „Šaltibarščiai“. Dabar jau klasika tapusios sriubos istorija prasidėjo nuo tradicinių karštų barščių, Rytų Europos kraštuose virtų jau labai seniai. Pirmieji šaltibarščių receptai rašytiniuose šaltiniuose atsirado tik XVIII a. pab.–XIX a. pr., tačiau yra žinoma, kad ši šaltsriubė gaminta jau gerokai seniau; tiesiog Lietuvoje ilgą laiką nebuvo tradicijos užrašinėti patiekalų receptus. Istorikai teigia, kad šaltibarščius be jokių abejonių galima priskirti aristokratiškai LDK virtuvei.
Trečiasis medalis „Kaziuko mugė“. Kaziuko mugė – kasmetinė Lietuvoje rengiama folkloro mugė, kurioje žmonės pardavinėja savo pagamintus liaudiškus dirbinius. Kaziuko mugės ištakos siekia XVII a. pradžią. 1602 m. lapkričio 7 d. popiežius Klemensas VIII savo breve oficialiai paskelbė Kazimierą šventuoju, o 1636 m. Urbonas VIII paskelbė šv. Kazimierą Lietuvos globėju. Tais pačiais metais šventojo palaikai buvo iškilmingai perkelti iš jėzuitų šv. Kazimiero bažnyčios į specialiai pastatytą puošnią koplyčią Katedroje, kur jie yra ir dabar. Spėjama, kad po šio įvykio 1636 m. ir prasideda Kaziuko mugės istorija. Katedroje pradėti rengti šv. Kazimiero atlaidai, o neatskiriama atlaidų dalimi visada buvo – „kermošius“, po bažnytinių iškilmių vykstanti prekyba ir pasilinksminimai.
Kodėl verta įsigyti?
- Nukaldinta iš sidabro (925/1000)
- Aukščiausia kaldinimo kokybė - proof
- Skaitmeninis atspaudas averse
- Nukaldinta Lietuvos monetų kalykloje
- Ribotas tiražas
Reverso apačioje iškaldintas užrašas „LIETUVIŠKOS TRADICIJOS“ ir nurodyta sidabro praba – „Ag925”. Kairėje pusėje pavaizduotos tradicinės lietuviškos juostos, dešinėje matyti stilizuotas Gyvybės medis.
Kartu su sidabrinių medalių rinkiniu gaunate jo autentiškumą patvirtinantį sertifikatą.
- Metalas:
- Sidabras (925/1000)
- Skersmuo:
- 37 mm
- Masė:
- 23 g
- Kokybė:
- Proof
- Ypatybė:
- Skaitmeninis atspaudas averse
- Nukaldinta:
- Lietuvos monetų kalykloje
Sidabrinių medalių rinkinį „Lietuviškos tradicijos“ sudaro trys medaliai: „Šaltibarščiai“, „Kaziuko mugė“ ir „Margutis“. Pirkdami rinkinį sutaupote daugiau nei 100 Eur! Perkant atskirai medalių suma – 357 Eur.
Pirmasis medalis „Margutis“. Senovės lietuviai tikėjo, kad kiaušinyje glūdi gyvybė, o margučių dažymas ir šiandien yra vienas svarbiausių papročių, pažyminčių Velykas ir pavasarinį atgimimą. Kiaušinių marginimas Lietuvoje yra šeimyninė tradicija, kai prieš Velykas susirenka visa šeima, o Velykų sekmadienį margučiai dovanojami svečiams, draugams, artimiesiems, vaikams, taip pat smagiai ridenami ir daužomi. Įvairiausi margučių ornamentai turi magišką ir simbolinę prasmę, o pavasarį, kai pagaliau išlydime žiemą ir gamta atgyja, jie įgyja dar svarbesnę reikšmę.
Antrasis medalis „Šaltibarščiai“. Dabar jau klasika tapusios sriubos istorija prasidėjo nuo tradicinių karštų barščių, Rytų Europos kraštuose virtų jau labai seniai. Pirmieji šaltibarščių receptai rašytiniuose šaltiniuose atsirado tik XVIII a. pab.–XIX a. pr., tačiau yra žinoma, kad ši šaltsriubė gaminta jau gerokai seniau; tiesiog Lietuvoje ilgą laiką nebuvo tradicijos užrašinėti patiekalų receptus. Istorikai teigia, kad šaltibarščius be jokių abejonių galima priskirti aristokratiškai LDK virtuvei.
Trečiasis medalis „Kaziuko mugė“. Kaziuko mugė – kasmetinė Lietuvoje rengiama folkloro mugė, kurioje žmonės pardavinėja savo pagamintus liaudiškus dirbinius. Kaziuko mugės ištakos siekia XVII a. pradžią. 1602 m. lapkričio 7 d. popiežius Klemensas VIII savo breve oficialiai paskelbė Kazimierą šventuoju, o 1636 m. Urbonas VIII paskelbė šv. Kazimierą Lietuvos globėju. Tais pačiais metais šventojo palaikai buvo iškilmingai perkelti iš jėzuitų šv. Kazimiero bažnyčios į specialiai pastatytą puošnią koplyčią Katedroje, kur jie yra ir dabar. Spėjama, kad po šio įvykio 1636 m. ir prasideda Kaziuko mugės istorija. Katedroje pradėti rengti šv. Kazimiero atlaidai, o neatskiriama atlaidų dalimi visada buvo – „kermošius“, po bažnytinių iškilmių vykstanti prekyba ir pasilinksminimai.
Kodėl verta įsigyti?
- Nukaldinta iš sidabro (925/1000)
- Aukščiausia kaldinimo kokybė - proof
- Skaitmeninis atspaudas averse
- Nukaldinta Lietuvos monetų kalykloje
- Ribotas tiražas
Reverso apačioje iškaldintas užrašas „LIETUVIŠKOS TRADICIJOS“ ir nurodyta sidabro praba – „Ag925”. Kairėje pusėje pavaizduotos tradicinės lietuviškos juostos, dešinėje matyti stilizuotas Gyvybės medis.
Kartu su sidabrinių medalių rinkiniu gaunate jo autentiškumą patvirtinantį sertifikatą.
Specifikacijos
- Metalas:
- Sidabras (925/1000)
- Skersmuo:
- 37 mm
- Masė:
- 23 g
- Kokybė:
- Proof
- Ypatybė:
- Skaitmeninis atspaudas averse
- Nukaldinta:
- Lietuvos monetų kalykloje