Gryno sidabro moneta „Baltijos gintaras“
Gintaro gabalėliu inkrustuota moneta, skirta Baltijos jūrai ir jos išmetamiems gintarams


Gryno sidabro moneta „Baltijos gintaras“
- Nukaldinta iš gryno (999/1000) sidabro
- Inkrustuota Baltijos jūros gintaro gabalėliu
- Aukščiausia kaldinimo kokybė – proof
- Moneta įamžinanti Baltijos jūrą ir jos išmetamą gintarą
Baltijos jūra pamažu formavosi šimtus tūkstančių metų: ledynų klodus toje vietoje keitė uždari ežerai, šiuos – salų nusėtos jūros. Tačiau dar prieš užslenkant ledynams, maždaug prieš 50–40 mln. metų, ten, kur dabar vilnija Baltija, plytėjo tankūs ir vešlūs subtropiniai miškai, kuriuose šakas į dangų kėlė spygliuočiai. Šiais laikais į krantą bangų išmetami gintaro gabalėliai – to tolimo laikmečio suvenyrai. Baltijos auksu vadinamas gintaras – tai mineralas, suakmenėję spygliuočių sakai.
Gintarą nuo seno vertino ne tik Baltijos šalių, bet ir tolimesnių kraštų gyventojai, kuriuos jis pasiekdavo gintaro keliu, dar XVI a. pr. m. e. sujungusiu Baltijos ir Viduržemio jūrų pakrantes. Baltijos gintarą žinojo ir naudojo graikai, romėnai, egiptiečiai, arabai. Juo ne tik puošdavosi – gintaras būdavo naudojamas kaip vaistas, gražinimosi priemonė, smilkalai ir amuletas. Tikėta, kad jis gali apsaugoti nuo blogio, suteikti jėgų.
Gintaro būna įvairių spalvų – nuo šilto medaus iki balkšvo ir beveik juodo. Spalvą lemia į sakus pakliuvusios priemaišos. Pasitaiko gintaro gabalėliuose ir inkliuzų – įstrigusių vabzdžių ir augalų. Jie atskleidžia, kaip atrodė gamta prieš daugelį milijonų metų. Šie laiškai iš praeities ir dabar mus pasiekia – praūžus smarkesnei audrai jūra iš gelmių išmeta savo auksą, ir gintarų ieškotojai pasipila į pakrantę, ieškodami auksaspalvių akmenėlių.
Kodėl verta įsigyti?
- Nukaldinta iš gryno (999/1000) sidabro
- Inkrustuota Baltijos jūros gintaro gabalėliu
- Aukščiausia kaldinimo kokybė – proof
- Moneta įamžinanti Baltijos jūrą ir jos išmetamą gintarą
Monetos aversas apipavidalintas kaip Baltijos pajūrio peizažas: į krantą plakasi putotos bangos, šakas kelia vieniša pušis, o danguje geltonuoja saulė – gintaro gabalėlis. Averse taip pat iškaldintas užrašas „LIETUVA LATVIJA EESTI“.
Monetos reverse pavaizduotas karalienės Elžbietos II portretas, nurodytas monetos nominalas, kaldinimo metai ir ją išleidusios valstybės pavadinimas.
- Leidimo metai:
- 2020
- Šalis leidėja:
- Niujė
- Nominalas:
- 1 doleris
- Metalas:
- Sidabras (999/1000)
- Skersmuo:
- 33 mm
- Masė:
- 15,55 g
- Kokybė:
- Proof
- Tiražas:
- 1000 vnt.
Baltijos jūra pamažu formavosi šimtus tūkstančių metų: ledynų klodus toje vietoje keitė uždari ežerai, šiuos – salų nusėtos jūros. Tačiau dar prieš užslenkant ledynams, maždaug prieš 50–40 mln. metų, ten, kur dabar vilnija Baltija, plytėjo tankūs ir vešlūs subtropiniai miškai, kuriuose šakas į dangų kėlė spygliuočiai. Šiais laikais į krantą bangų išmetami gintaro gabalėliai – to tolimo laikmečio suvenyrai. Baltijos auksu vadinamas gintaras – tai mineralas, suakmenėję spygliuočių sakai.
Gintarą nuo seno vertino ne tik Baltijos šalių, bet ir tolimesnių kraštų gyventojai, kuriuos jis pasiekdavo gintaro keliu, dar XVI a. pr. m. e. sujungusiu Baltijos ir Viduržemio jūrų pakrantes. Baltijos gintarą žinojo ir naudojo graikai, romėnai, egiptiečiai, arabai. Juo ne tik puošdavosi – gintaras būdavo naudojamas kaip vaistas, gražinimosi priemonė, smilkalai ir amuletas. Tikėta, kad jis gali apsaugoti nuo blogio, suteikti jėgų.
Gintaro būna įvairių spalvų – nuo šilto medaus iki balkšvo ir beveik juodo. Spalvą lemia į sakus pakliuvusios priemaišos. Pasitaiko gintaro gabalėliuose ir inkliuzų – įstrigusių vabzdžių ir augalų. Jie atskleidžia, kaip atrodė gamta prieš daugelį milijonų metų. Šie laiškai iš praeities ir dabar mus pasiekia – praūžus smarkesnei audrai jūra iš gelmių išmeta savo auksą, ir gintarų ieškotojai pasipila į pakrantę, ieškodami auksaspalvių akmenėlių.
Kodėl verta įsigyti?
- Nukaldinta iš gryno (999/1000) sidabro
- Inkrustuota Baltijos jūros gintaro gabalėliu
- Aukščiausia kaldinimo kokybė – proof
- Moneta įamžinanti Baltijos jūrą ir jos išmetamą gintarą
Monetos aversas apipavidalintas kaip Baltijos pajūrio peizažas: į krantą plakasi putotos bangos, šakas kelia vieniša pušis, o danguje geltonuoja saulė – gintaro gabalėlis. Averse taip pat iškaldintas užrašas „LIETUVA LATVIJA EESTI“.
Monetos reverse pavaizduotas karalienės Elžbietos II portretas, nurodytas monetos nominalas, kaldinimo metai ir ją išleidusios valstybės pavadinimas.
Specifikacijos
- Leidimo metai:
- 2020
- Šalis leidėja:
- Niujė
- Nominalas:
- 1 doleris
- Metalas:
- Sidabras (999/1000)
- Skersmuo:
- 33 mm
- Masė:
- 15,55 g
- Kokybė:
- Proof
- Tiražas:
- 1000 vnt.