Aukso moneta, skirta 175-osioms juvelyro Pėterio Karlo Faberžė gimimo metinėms
Aukščiausia kaldinimo kokybė – proof


Aukso moneta, skirta 175-osioms juvelyro Pėterio Karlo Faberžė gimimo metinėms
- Nukaldinta iš gryno (999/1000) aukso
- Skirta 175-osioms Pėterio Karlo Faberžė gimimo metinėms
- Pristatoma dailioje dėžutėje
- Aukščiausia kaldinimo kokybė – proof
Bene kiekvienas meno gerbėjas puikiai pažįsta legendinius Faberžė juvelyrinius kiaušinius. Šie brangakmeniais puošti dirbiniai XIX a. sužavėjo Rusijos imperatoriškąją šeimą, tačiau nepamiršti ir šiandien. Faberžė kiaušiniai minimi straipsniuose apie milijonierius bei jų turtus, vaizduojami Holivudo filmuose ir, žinoma, juos galima apžiūrėti muziejuose ir galerijose.
Pėteris Karlas Faberžė gimė 1846 m. Sankt Peterburge. Jo motina buvo danė, o tėvas – vokietis, gimęs Estijoje. Šis dar prieš sūnaus gimimą Peterburge atidarė kuklią auksinių dirbinių gamybos ir remonto dirbtuvę ir tikėjosi, kad ateityje sūnus tęs šeimos verslą. Tėvas neklydo – jaunasis Pėteris amato mokęsis Drezdene ir Frankfurte, dar nesulaukęs nė trisdešimties perėmė verslą.
Teigiama, kad juvelyras buvo energingas ir labai kūrybiškas, tačiau turėjo ir verslininko gyslelę. Neužilgo jo bendrovė išgarsėjo visoje Rusijos imperijoje, o 1882 m. ją pastebėjo ir imperatoriškoji šeima. Faberžė tapo oficialiu imperatoriaus ir Ermitažo juvelyru ir nuo to prasidėjo garsiųjų kiaušinių istorija. 1885 m. caras Aleksandras III Šv. Velykų proga užsakė staigmeną savo žmonai Marijai Fiodorovnai. Faberžė, įkvėptas tada jau gana populiarių, tačiau nebrangių suvenyrinių kiaušinių, carienei sukūrė prabangų jų variantą. Carui buvo pristatytas įvairiaspalvio aukso juvelyrinis kiaušinis – „matrioška”, kurio viduje slypėjo miniatiūrinė vištelė, joje karūna, o šioje – žiedas.
Imperatorienei kiaušinis padarė didžiulį įspūdį ir taip šie juvelyriniai dirbiniai tapo velykine tradicija, kurią tęsė ir imperatorius Nikolajus II. Įdomu tai, kad juvelyrinių kiaušinių technologines paslaptis meistras Faberžė labai saugojo ir neišduodavo net pačiam carui.
Išgarsėjus šiems dirbiniams jų panoro ir kiti turtingieji, teigiama, kad iš viso pagaminti 65 kiaušiniai, iš kurių penkiasdešimt buvo skirti imperatoriškai šeimai, o likę – kitiems užsakovams.
Faberžė mokėjo džiaugtis savo sėkme. Teigiama, kad jis mėgo gerą vyną, gardžius valgius ir pats mielai sukinėdavosi virtuvėje. Juvelyras dirbo ir gyveno tame pačiame pastate – studija ir parduotuvė buvo įrengta apatiniuose aukštuose, o viršutiniuose buvo prabangūs apartamentai su 15 kambarių. Čia buvo ąžuolo plokštėmis išmuštas kabinetas, elegantiškas šeimininkės buduaras, dviejų aukštų biblioteka. Faberžė turėjo keturis sūnus, kurie taip pat dirbo bendrovėje.
Pėteris Karlas Faberžė mirė 1920 m. rugsėjo 24 d. ir buvo kremuotas skambant kompozitoriaus Liudviko van Bethoveno „Missa Solemnis“. Po dešimties metų jo sūnūs urną su pelenais slapta atgabeno į Prancūziją ir juvelyras buvo palaidotas Kanuose kartu su savo žmona.
Aukso monetos averse pavaizduotas Faberžė kiaušinis, virš jo puslankiu driekiasi juvelyro vardas „PETER CARL FABERGÉ”.
Monetos reverse – stilizuotas Niujės herbas. Viršuje palei briauną nurodytas monetos nominalas ir leidimo metai „TWO DOLLARS FIFTY CENTS 2021”.
Kartu su moneta gausite autentiškumą patvirtinantį sertifikatą.
- Leidimo metai:
- 2021
- Šalis leidėja:
- Niujės sala
- Nominalas:
- 2 doleriai 50 centų
- Metalas:
- auksas (999/1000)
- Skersmuo:
- 11 mm
- Masė:
- 0,5 g
- Tiražas:
- 5000 vnt.
Bene kiekvienas meno gerbėjas puikiai pažįsta legendinius Faberžė juvelyrinius kiaušinius. Šie brangakmeniais puošti dirbiniai XIX a. sužavėjo Rusijos imperatoriškąją šeimą, tačiau nepamiršti ir šiandien. Faberžė kiaušiniai minimi straipsniuose apie milijonierius bei jų turtus, vaizduojami Holivudo filmuose ir, žinoma, juos galima apžiūrėti muziejuose ir galerijose.
Pėteris Karlas Faberžė gimė 1846 m. Sankt Peterburge. Jo motina buvo danė, o tėvas – vokietis, gimęs Estijoje. Šis dar prieš sūnaus gimimą Peterburge atidarė kuklią auksinių dirbinių gamybos ir remonto dirbtuvę ir tikėjosi, kad ateityje sūnus tęs šeimos verslą. Tėvas neklydo – jaunasis Pėteris amato mokęsis Drezdene ir Frankfurte, dar nesulaukęs nė trisdešimties perėmė verslą.
Teigiama, kad juvelyras buvo energingas ir labai kūrybiškas, tačiau turėjo ir verslininko gyslelę. Neužilgo jo bendrovė išgarsėjo visoje Rusijos imperijoje, o 1882 m. ją pastebėjo ir imperatoriškoji šeima. Faberžė tapo oficialiu imperatoriaus ir Ermitažo juvelyru ir nuo to prasidėjo garsiųjų kiaušinių istorija. 1885 m. caras Aleksandras III Šv. Velykų proga užsakė staigmeną savo žmonai Marijai Fiodorovnai. Faberžė, įkvėptas tada jau gana populiarių, tačiau nebrangių suvenyrinių kiaušinių, carienei sukūrė prabangų jų variantą. Carui buvo pristatytas įvairiaspalvio aukso juvelyrinis kiaušinis – „matrioška”, kurio viduje slypėjo miniatiūrinė vištelė, joje karūna, o šioje – žiedas.
Imperatorienei kiaušinis padarė didžiulį įspūdį ir taip šie juvelyriniai dirbiniai tapo velykine tradicija, kurią tęsė ir imperatorius Nikolajus II. Įdomu tai, kad juvelyrinių kiaušinių technologines paslaptis meistras Faberžė labai saugojo ir neišduodavo net pačiam carui.
Išgarsėjus šiems dirbiniams jų panoro ir kiti turtingieji, teigiama, kad iš viso pagaminti 65 kiaušiniai, iš kurių penkiasdešimt buvo skirti imperatoriškai šeimai, o likę – kitiems užsakovams.
Faberžė mokėjo džiaugtis savo sėkme. Teigiama, kad jis mėgo gerą vyną, gardžius valgius ir pats mielai sukinėdavosi virtuvėje. Juvelyras dirbo ir gyveno tame pačiame pastate – studija ir parduotuvė buvo įrengta apatiniuose aukštuose, o viršutiniuose buvo prabangūs apartamentai su 15 kambarių. Čia buvo ąžuolo plokštėmis išmuštas kabinetas, elegantiškas šeimininkės buduaras, dviejų aukštų biblioteka. Faberžė turėjo keturis sūnus, kurie taip pat dirbo bendrovėje.
Pėteris Karlas Faberžė mirė 1920 m. rugsėjo 24 d. ir buvo kremuotas skambant kompozitoriaus Liudviko van Bethoveno „Missa Solemnis“. Po dešimties metų jo sūnūs urną su pelenais slapta atgabeno į Prancūziją ir juvelyras buvo palaidotas Kanuose kartu su savo žmona.
Aukso monetos averse pavaizduotas Faberžė kiaušinis, virš jo puslankiu driekiasi juvelyro vardas „PETER CARL FABERGÉ”.
Monetos reverse – stilizuotas Niujės herbas. Viršuje palei briauną nurodytas monetos nominalas ir leidimo metai „TWO DOLLARS FIFTY CENTS 2021”.
Kartu su moneta gausite autentiškumą patvirtinantį sertifikatą.
Specifikacijos
- Leidimo metai:
- 2021
- Šalis leidėja:
- Niujės sala
- Nominalas:
- 2 doleriai 50 centų
- Metalas:
- auksas (999/1000)
- Skersmuo:
- 11 mm
- Masė:
- 0,5 g
- Tiražas:
- 5000 vnt.