Ikona – tai sakralinis paveikslas, atsiradęs maždaug III–IV a. sandūroje, kai dar nebuvo atsiskyrusios Rytų ir Vakarų Bažnyčios. Kristaus Pantokratoriaus atvaizdas yra vienas iš Kristaus ikonų tipų. Pantokratorius – pagrindinė ikona, lėmusi visų kitų Kristaus ikonų atsiradimą. Šis ikonos tipas aptinkamas nuo IV a., o galutinai susiformavo VIII–IX a. Pantokratoriaus atvaizdas būdingas Rytų Bažnyčios dailei ir įprastai įkomponuojamas pastatų kupoluose. Pantokratoriaus ikona simbolizuoja beribę Dievo beribę galią ir visavaldystę. 

Monetoje iškaldintas Jėzaus Kristaus atvaizdas buvo sukurtas XII amžiuje statant Čefalu katedrą. Tuo metu Siciliją valdė normanai, todėl pati katedra yra normanų architektūros pavyzdys. Bizantijos stiliaus mozaikomis katedrą papuošė meistrai iš Konstantinopolio.

Pantokratoriaus ikonoje Jėzus Kristus vaizduojamas suaugusio žmogaus pavidalu iš priekio. Kristus tokiose ikonose dažniausiai nutapytas iki juosmens, rečiau – sėdintis soste. Šioje ikonoje jis su barzda, pečius siekiančiais plaukais, rūstaus veido ir tik jam būdingu rūbu. Išskirtinis šios ikonos bruožas – Jėzaus Kristaus iškeltas dešinysis delnas, kuriuo Kristus laimina, o kairėje rankoje laiko knygą, kurios atverstuose puslapiuose dažniausiai įrašyti Evangelijos pagal Matą arba Joną žodžiai, teigiantys, jog jis esąs valdovas ir teisėjas.

• Nukaldinta iš gryno (999/1000) aukso
• Moneta įamžinanti Kristaus Pantokratoriaus mozaiką, puošiančią Čefalu katedrą Sicilijoje
• Tiražas - tik 3000 vienetų pasaulyje
• Tik „Monetų namuose“!

Monetos averse pavaizduotas Kristus Pantokratoriaus figūra su būdingais šio tipo ikonai elementais.

Reverse iškaldintas šalies leidėjos herbas, kuriame pavaizduota nacionalinė Niujės gėlė Puakenikeni (lot. Fagraea berteroana), apjuosta ornamentų ir jūros kriauklių apskritimų. Visa tai vainikuoja šv. Edvardo karūna kaip priklausymo Didžiajai Britanijai ženklas. Viršuje palei briauną nurodytas monetos nominalas „TWO DOLLARS FIFTY CENTS“, apačioje – monetos leidimo metai „2022“.