Rinkinį „Stebuklingi Dievo Motinos paveikslai“ sudaro dvylika auksu dengtų luitelių, kuriuose įamžinti garsiausi Švenčiausios Mergelės Marijos paveikslai. Marija ne tik Jėzaus, bet ir visų tikinčiųjų, Bažnyčios motina. Jos atvaizdas dažnai naudojamas bažnytiniame mene, o vieni gražiausių paveikslų puošia šio rinkinio luitelius. Dievo Motinos paveikslai ant paauksuotų luitelių atkurti naudojant pažangią spalvotos tampografijos techniką.

Kodėl verta įsigyti?

  • Luiteliai padengti grynu 999/1000 auksu
  • Įamžinta 12 Dievo Motinos paveikslų
  • Spalvota tampografija, dalinis 3D efektas
  • Specialus rėmelis ir autentiškumo sertifikatas

Rinkinį sudaro:

  • Paauksuotas luitelis „Alvito Dievo Motina“;
  • Paauksuotas luitelis „Gruzdžių Dievo Motina“;
  • Paauksuotas luitelis „Kazokiškių Dievo Motina“;
  • Paauksuotas luitelis „Kulių Dievo Motina“;
  • Paauksuotas luitelis „Lukiškių Dievo Motina“;
  • Paauksuotas luitelis „Merkinės Dievo Motina“;
  • Paauksuotas luitelis „Palangos Dievo Motina“;
  • Paauksuotas luitelis „Pivašiūnų Dievo Motina“;
  • Paauksuotas luitelis „Šv. Jurgio Dievo Motina“;
  • Paauksuotas luitelis „Tytuvėnų Dievo Motina“;
  • Paauksuotas luitelis „Trakų Dievo Motina“;
  • Paauksuotas luitelis „Žemaičių Kalvarijos Dievo Motina“.

Ypatinga dovana!Aušros Vartų Dievo Motinos paveikslas

Kiekvienam užsisakiusiam rinkinį dovanosime bronzos luitelį „Aušros Vartų Dievo Motina“. XXI a. Aušros Vartų Švč. Gailestingumo Motinos paveikslas, apipintas begalės legendų ir pasakojimų, yra vienas garsiausių ir lankomiausių stebuklingų paveikslų Lietuvoje. Atvaizdas bronzos luitelyje atkurtas naudojant pažangią spalvotos tampografijos techniką.

Specifikacijos
Metalas:
Bronza
Padengimas:
Auksas 999/1000
Matmenys:
40 x 60 mm
Masė:
52 g
Kokybė:
Proof-like
Ypatybės:
Spalvota tampografija ir dalinis 3D efektas

„Alvito Dievo Motina“

Alvito „Loreto Švenčiausiosios MergelAlvito Dievo Motinos paveikslasės Marijos“ atvaizdas yra vienas unikaliausių Dievo Motinos atvaizdų Lietuvoje dėl savo siužeto bei atsiradimo Lietuvoje. Šis paveikslas yra garsiosios Loreto Marijos ( Juodosios Madonos) statulos, esančios Italijoje, kopija. Jis yra datuojamas XVII a. pr. Taigi jį galima laikyti viena ankstyviausių kopijų ne tik tuometinėje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, bet ir apskritai viena iš ankstyviausių padarytų kopijų. Pasak legendos, iš Romos į Lietuvą šį kūrinį pargabeno LDK maršalka Albertas Radvila su žmona Ona Ketleryte.

 

„Gruzdžių Dievo Motina“Gruzdžių Dievo Motinos paveikslas

Gruzdžių Švč. Mergelės Marijos Rožinės paveikslo atsiradimas sietinas su Šventojo Rožinio brolija, įkurta Gruzdžiuose XVII a. II pusėje. Nors paveikslas nėra išsamiai tyrinėtas ir nėra tiksliai žinoma paveikslo nutapymo data, menotyrininkai šį atvaizdą priskiria vėlyvojo baroko stiliui. Jau kelis šimtus metų Gruzdžių Švč. Mergelės Marijos Rožinės atvaizdas yra gerbiamas ir skatina tikinčiuosius kreiptis pagalbos ir užtarimo į Dievo Motiną Mariją.

„Kazokiškių Dievo Motina“Kazokiškių Dievo Motinos paveikslas

Kazokiškių Švč.. Mergeles Marijos Nugalėtojos paveikslas į Kazokiškes atkeliavo vienuoliu dominikonu iniciatyva XVII ir XVIII a. sandūroje. Paveikslo autorius nėra žinomas. Jis nutapytas pagal Neapolyje esantį Švč.. Mergelės Marijos Nugalėtojos (it. Santa Maria della Vittoria) atvaizdą. Jau tuo metu Neapolyje esantis paveikslas garsėjo malonėmis, tad buvo daromos jo kopijos siekiant netik skleisti pamaldumą Dievo Motinai, bet ir gausinti jos malones visame pasaulyje.

„Kulių Dievo Motina“

Nėra tiksliai žinoma, Kulių Dievo Motinos paveikslaskada į Kulius atkeliavo malonėmis garsėjantis paveikslas „Švč. Mergelė Marija“. Pirmą kartą paveikslas paminėtas 1698 m., kuomet tikinčioji jam ir bažnyčiai aukojo su prašymu melstis prie stebuklingo Dievo Motinos atvaizdo. Taigi galima teigti, kad Dievo Motinos atvaizdas ten kabėjo kurį laiką ir jau buvo pagarsėjęs malonėmis. Tikintieji galėjo pamatyti jį šoninėje koplyčioje įrengtame Šv. Dievo Motinos altoriuje. Taip pat žinoma, kad nuo 1693 m. atvaizdo suteiktos malonės buvo fiksuojamos specialioje stebuklų registracijos knygoje. Deja, ši knyga nėra išlikusi.

„Lukiškių Dievo Motina“

Lukiškių Dievo Motinos paveikslas yra laikomas vLukiškių Dievo Motinos paveikslasienu seniausių tapybos darbų, išlikusių iki mūsų dienų. Jis datuojamas XV a. pab.–XVI a. pr. ir nors tiksli nutapymo vieta nėra žinoma, manytina, kad Dievo Motinos paveikslas buvo nutapytas Vidurio-Šiaurės Rusijoje, kaip stačiatikiškoji ikona, su jai būdingu statiškumu ir plokščiu vaizdu. Pagal rašytinius šaltinius, paveikslas atsidūrė Lietuvoje apie 1649 m., karų su Maskva metu. Dievo Motinos ikoną iš Smolensko kaip karo grobį parsivežė LDK artilerijos generolas, Lazdijų seniūnas Motiejus Korvinas Gosievskis.

„Merkinės Dievo Motina“

Merkinės Švč. Mergelės Marijos su Merkinės Dievo Motinos paveikslasVaikeliu paveikslas laikomas viena iš Čenstakavos Švč. Dievo Motinos kartočių. Nėra žinomas atvaizdo autorius, tačiau tikėtina, kad tai buvo vietinis meistras priklausęs Baltarusijos ikonų tapybos mokyklai. Merkinės Švč. Mergelės Marijos su Vaikeliu paveikslas išsiskiria tuo, jog ant Marijos dešiniojo skruosto nėra nutapytos kirčių žymės. Menotyrininkai daro prielaidą, kad dailininkas taip nutapė todėl, kad tapė remiantis Čenstakavos Švč. Dievo Motinos paveikslo kartote, o ne originalu. Manoma, kad paveikslas sukurtas XVII a. I pusėje, labiausiai tikėtina, 4 dešimtmetyje.

„Palangos Dievo Motina“Palangos Dievo Motinos paveikslas

Palangos „Švč. Mergelės Marijos su Vaikeliu“ paveikslas yra vienas iš penkių dabartinėje Lietuvos teritorijoje esančių malonėmis garsėjančių Marijos atvaizdų, kurį puošia karūnos. Šio paveikslo istorija, kilmė ir atsiradimas Palangoje iki šiol yra ne visiškai aiškus. Manoma, kad jis nutapytas XVII a. vid., tačiau ne anksčiau nei iki XVII a. 4 dešimtmečio, o kūrinio autorius nežinomas. Menotyrininkai ir restauratoriai ištyrė, kad kai kurios paveikslo vietos pertapytos net 14 kartų.

„Pivašiūnų Dievo Motina“

Pivašiūnų Dievo Motinos paveikslo atsiradimas yrPivašiūnų Dievo Motinos paveikslasa vienas labiausiai apipintų legendomis ir stokojantis tikslios istorinės informacijos. Viena iš versijų, kad paveikslą iš Artimųjų Rytų XVII a. I pusėje atvežė pirmasis Pivašiūnų bažnyčios fundatorius Jonas Klockis. Taip pat sklandė legenda, jog paveikslas rastas miške ir atneštas į bažnyčią ar dovanotas „didelio pono“. Visgi vėlesni menotyriniai tyrimai parodė, jog paveikslo atsiradimas siejamas su Jono Klockio fundacija ar pirmosios bažnyčios pastatymu. Menotyrininkų teigimu, greičiausiai šis paveikslas yra vietinio Lietuvos meistro kūrinys. Nutapytas apie XVII a. vidurį.

„Šv. Jurgio Dievo Motina“

Šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje esančio MaloŠv. Jurgio Dievo Motinos paveikslasningosios Motinos atvaizdo istorija pilna neatsakytų klausimų bei stebėtinų sutapimų, kurie šiam paveikslui suteikia išskirtinę reikšmę tiek menotyros, tiek ir pamaldumo srityse. Nors pirmasis paveikslo paminėjimas istoriniuose šaltiniuose yra tik 1669 m., kuomet vienas iš bernardinų vienuolių, įsikūrusių Kaune, pamini jį, kaip garsėjantį stebuklais, po atliktų išsamių tyrimų, jo atsiradimą Kaune galima nukelti į XVI a. pab. Tuo metu Šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje vienuoliai bernardinai pastatė atskirą koplyčią, skirtą šiam paveikslui. Atlikus datavimo tyrimus, nustatyta, kad paveikslas galėjo būti nutapytas XVI a. pab.–XVII a. pr.

„Tytuvėnų Dievo Motina“

Tytuvėnų Dievo Motinos paveikslas yra vienasTytuvėnų Dievo Motinos paveikslas puikiausių XVII a. LDK dailės pavyzdžių. Vienuoliams bernardinams įsikurti Žemaitijoje padėjo garsi didikų Valavičių giminė, kuri Tytuvėnuose turėtas žemes užrašė vienuoliams. Čia broliai bernardinai pastatė bažnyčią ir vienuolyną. Bažnyčios didžiojo altoriaus paveikslą parūpino Vilniaus vyskupas Eustachijus Valavičius. Didelė tikimybė, kad paveikslas buvo nutapytas Vilniuje, deja, nėra žinomas šio atvaizdo autorius. Nors Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčia buvo pašventinta 1635 m., manoma, kad Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas pagrindiniame altoriuje atsidūrė truputį anksčiau – apie 1620–1629 m.

„Trakų Dievo Motina“

Trakų Dievo Motinos Lietuvos GlTrakų Dievo Motinos paveikslasobėjos paveikslas – bene seniausias Lietuvoje žinomas stebuklais garsėjantis Marijos atvaizdas. Remiantis atliktais tyrimais, paveikslas datuojamas XV a. pab.–XVI a. pr. Šis paveikslas stebuklais ir malonėmis pradėjo garsėti jau XVI a. Maldininkai plūsdavo ne tik iš vietinių apylinkių: Trakų Dievo Motinos stebuklai pritraukdavo piligrimus iš Lenkijos, Gudijos ir Ukrainos. Iki pat XIX a. Trakų Dievo Motinos kultas buvo seniausias ir didžiausias. Tik vėliau palaipsniui šis stebuklingas Marijos atvaizdas žinomumu nusileido Aušros Vartų koplyčioje esančiam Marijos paveikslui.

„Žemaičių Kalvarijos Dievo Motina“

Žemaičių Kalvarijos Švenčiausios MergŽemaičių Kalvarijos Dievo Motinos paveikslaselės Marijos su Kūdikiu paveikslo atsiradimas Lietuvoje siejamas su dominikonų vienuoliais, įsikūrusiais Garduose (dab. Žemaičių Kalvarijoje) 1637 m. Manoma, kad paveikslą iš Romos atgabeno vienuolis dominikonas Petras Pugačevskis XVII a. I-oje pusėje (XVII a. 4–5 dešimtmečių sandūroje). Romoje šis atvaizdas buvo pakabintas dominikonų ligoninėje, kad būtų galima išmelsti sergantiesiems sveikatos. Paveikslo autorius ir tiksli nutapymo data nėra žinoma. Tikėtina, kad jis atsirado ar buvo nutapytas Romoje XVII a. I pus.

Taip, aš užsisakau paauksuotų luitelių rinkinį „Stebuklingi Dievo Motinos paveikslai“ už 149 € (papildomai apmokamos siuntos pristatymo išlaidos 4,99 €). Sąskaitą apmokėsiu atsiimdamas/-a siuntą arba internetu.

Jeigu gauta siunta nepateisins lūkesčių, ją galėsiu grąžinti per 15 dienų nuo jos gavimo dienos.

Siunta bus pristatyta per 4-6 darbo dienas.

Siuntos pristatomos tik Lietuvoje – užsisakyti produktai nesiunčiami į užsienio šalis. 

Savanoriškai pateikiu savo asmens duomenis ir sutinku, kad jie būtų tvarkomi įmonės UAB „Monetų namai“ užsakymo vykdymo ir tiesioginės rinkodaros tikslais, laikantis LR Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimų.