Actekai – dabartinės Meksikos teritorijoje gyvavusi tauta, kuriai vos per kelis šimtmečius pavyko sukurti vieną galingiausių Centrinės Amerikos civilizacijų. Actekų imperijos sostinė Tenočtitlanas įsteigta 1325-aisiais – vos pora metų vėliau, nei rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Vilnius. Iš pradžių tai buvo gana nedidelė gyvenvietė didelio Teskoko ežero saloje. Pasak legendos, actekai į šias vietas atėjo iš mistinės protėvynės – Astlano šalies. Dangaus, karo ir medžioklės dievas Huicilopočtlis žyniams esą buvo nurodęs, kad actekai turi keliauti tol, kol pamatys ant kaktuso tupintį erelį, snape laikantį gyvatę (šis siužetas atsispindi dabartinės Meksikos herbe). Teskoko ežero saloje pranašystė išsipildė, ir actekai čia įsikūrė, netrukus pradėjo plėsti savo valdas. Tenočtitlanas tapo vienu didžiausių ir galingiausių miestų žemyne, dabar jo vietoje Meksikas – Meksikos sostinė. Actekų pasiekimai žemės ūkio, karybos, architektūros ir meno srityse buvo įspūdingi ir imperija galbūt būtų gyvavusi dar ilgai, jei ne naujų žemių ir išteklių ieškoti išsiruošę ispanai.

Vienas iš mistiškiausių ir be abejonės įspūdingiausių šios tautos palikimų, tai actekų saulės akmuo palikęs gilų pėdsaką ne tik istorijoje ir akademinėje aplinkoje, bet ir populiariojoje kultūroje. Actekų kalendorius, archeologinėje literatūroje geriau žinomas kaip actekų saulės akmuo, yra monumentali skulptūra, sverianti apie 24 000 kg, maždaug 3,6 metro skersmens ir 1,2 metrų storio. Akmuo, šiuo metu eksponuojamas nacionaliniame antropologijos muziejuje Meksike.

Iš tiesų saulės akmuo yra neįtikėtinai sudėtingas ir painus objektas. Akmuo įamžino visatos kilmę, kaip ją suprato actekai. Taip pat tikima, jog jis pasitarnavo ir kaip kalendorius, o tiksliau, trys kalendoriai. Apskritos plokštės centre yra išraižytas veidas, manoma, kad tai saulės dievas Tonatiuh - viena iš svarbiausių actekų panteono dievybių – jį supa keturi simboliai reiškiantys praėjusias eras. Akmuo siejamas su pagrindiniu actekų mitu, kuris pasakoja apie skirtingų erų (pagal actekus – saulių) sukūrimą ir žlugimą.  

Pasak legendos, keturi dievai Tezcatlipoca, Xipe-Totec, Quetzalcoatl ir Huitzilopochtli buvo atsakingi už žemės sukūrimą. Pirmiausiai jie sukūrė saulę, kuria norėjo tapti kiekvienas iš dievų, tuomet sukūrė gyvybę – žmones. Tačiau įsižiebusi kova tarp dievų, kuris tapsiąs saule, kaskart pasibaigdavo katastrofa, kuri nešluodavo gyvybę nuo žemės paviršiaus. Pirmosios saulės era baigėsi jaguarui suėdus visą žmoniją, antroji - viesului sunaikinus gyvastį, trečioji saulė užgeso paskendusi ugnies lietuje, o ketvirtoji – potvynyje. Tuomet dievai suprato, jog tarp jų tvyrantis konfliktas trukdo sukurti gyvybę žemėje, tad paaukojęs save ugniai į dangų saulės pavidalu iškilo Tonatiuh, dabar žinomas kaip saulės dievas, tačiau jis tarsi sustingo padangėje. Likusieji dievai pasiuntė erelį išsiaiškinti, kodėl Tonatiuh nejuda. Šis atsakė, jog negalįs judėti, kol už pralietą kraują nesulaukė aukų. Išgirdę žinią dievai paaukojo savo gyvybes naujajam saulės dievui ir šis pradėjo ristis dangaus skliautu. Būtent dėl šios priežasties actekai, tikėjo, kad jie, kaip ir dievai, privalo aukoti Tonatiuh, kad šis toliau šildytų žemę.

Kitas saulės akmenyje išraižytas kalendorius, tai religinis ciklas kurį sudaro 20 savaičių po 13 dienų. Trečiasis - taip pat ratu besisukantis dienų skaičiavimas, – Saulės kalendorius. Jis turi 365 dienų metus, kurie suskirstyti į 18 mėnesių po 20 dienų. Ciklo pabaigoje liekančios 5 dienos nepriklausė jokiam mėnesiui ir buvo laikomos nelaimingomis. Iš šių dviejų kalendorių derinio buvo sprendžiama ar konkreti diena tinka kuriai nors progai. Jų kombinacija pasikartodavo kas 52 metus. Kas tiek laiko actekai aukodavo dievams už jų pasiaukojimą vardan žmonijos.

Kodėl verta įsigyti?

  • Nukaldinta iš gryno (999,9/1000) aukso
  • Aukščiausia kaldinimo kokybė – proof
  • Dėžutė ir autentiškumo sertifikatas
  • Įamžinanti legendomis apipintą actekų palikimą

Monetos averse pavaizduotas actekų saulės akmuo – itin kruopščiai iškaldinta skulptūra, atspindinti tautos pasaulėvoką. Skaitant šio kūrinio raštą galima iššifruoti, kad actekai vertino smurtą ir karybą, kokį santykį palaikė su dievais, kaip skaičiavo kosminius ciklus. Šis neįkainojamas meno kūrinys saugomas Nacionaliniame antropologijos muziejuje, Meksike. Averse taip pat iškaldintas užrašas „AZTEC GOLD“ (Actekų auksas), nurodyti monetos išleidimo metai ir aukso grynis.

Monetos reverse pavaizduotas Gibraltaro herbas, iškaldinti užrašai „GIBRALTAR“ ir „1 POUND“ (1 svaras).

Specifikacijos
Leidimo metai:
2020
Šalis leidėja:
Gibraltaras
Nominalas:
1 svaras
Metalas:
Auksas (999,9/1000)
Skersmuo:
11 mm
Masė:
0,5 g
Kokybė:
Proof
Tiražas:
5000 vnt.

Taip, aš užsisakau gryno aukso monetą „Actekų auksas“ už 119 € (papildomai apmokamos siuntos pristatymo išlaidos 4,99 €). Sąskaitą apmokėsiu atsiimdamas/-a siuntą arba internetu.

Jeigu gauta siunta nepateisins lūkesčių, ją galėsiu grąžinti per 15 dienų nuo jos gavimo dienos.

Siunta bus pristatyta per 4-6 darbo dienas.

Siuntos pristatomos tik Lietuvoje – užsisakyti produktai nesiunčiami į užsienio šalis. 

Savanoriškai pateikiu savo asmens duomenis ir sutinku, kad jie būtų tvarkomi įmonės UAB „Monetų namai“ užsakymo vykdymo ir tiesioginės rinkodaros tikslais, laikantis LR Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimų.