Palaimintasis Teofilius Matulionis įamžintas atminimo medalyje

Pirmą kartą istorijoje - beatifikacijos iškilmės vyko Lietuvoje!

2016 m. pabaigoje Lietuvos tikinčiųjų bendruomenė sulaukė geros žinios iš Vatikano – popiežius Pranciškus pripažino arkivyskupo Teofiliaus Matulionio (1873–1962) kankinystę ir pradėjo šio Dievo tarno paskelbimo palaimintuoju procesą - beatifikaciją. 2017 m. birželio 25 d. Vilniaus Katedros aikštėje įvyko arkivyskupo beatifikacijos ceremonija. Šia proga pristatome paauksuotą medalį, skirtą gerbiamam T. Matulioniui. Nors gyvenimo mėtytas ir vėtytas, arkivyskupas neprarado nuoširdumo, meilės artimui, tėvynei ir Dievui. 

Kodėl verta?

• Medalis skirtas Palaimintajam Teofiliui Matulioniui
• Padengtas 999/1000 prabos auksu
• Medalio tiražas - tik 1000 vnt.
• Pristatomas proginėje dėžutėje

Teofiliaus Matulionio paskelbimo palaimintuoju iškilmių proga pristatome šiai didžiai asmenybei skirtą atminimo medalį. Jo averse vaizduojamas T. Matulionio portretas, supamas užrašo „PALAIMINTASIS TEOFILIUS MATULIONIS“. Apačioje nurodyti medalio nukaldinimo metai.

Reverse vaizduojamas T. Matulionio herbas. Palei briauną iškaldintas arkivyskupo moto: „PER CRUCEM AD ASTRA“ (Per kryžių į žvaigždes).

Kartu su dirbiniu gausite autentiškumą patvirtinantį sertifikatą, kuriame rasite informacijos apie medalio duomenis.

Leidimo metai:

2017 m.

Metalas:

varis, dengtas 999/1000 prabos auksu

Skersmuo:

38,6 mm

Masė:

24 g

Nukaldinta:

Karališkoje Nyderlandų kalykloje

Kokybė:

blizgus paviršius, matinis reljefas („proof-like“)

Aversas:

Palaimintojo Teofiliaus Matulionio portretas išgraviruotas specialia technika

Reversas:

Palaimintojo Teofiliaus Matulionio herbas

Tiražas:

tik 1000 vnt.

Teofilius Matulionis gimė 1873 m. Kudoriškio kaime (dab. Anykščių raj.) pasiturinčių ūkininkų šeimoje. Anksti liko be motinos. Vaikystėje mokėsi privačiai, vėliau baigė Daugpilio realinę gimnaziją ir pasiruošė mokslams Petrapilio kunigų seminarijoje. Tačiau kelias į kunigystę nebuvo lengvas. Vienu metu T. Matulionis suabejojo pašaukimo tvirtumu ir išstojo iš seminarijos. Į ją grįžo po trejų metų, o 1900 m. pagaliau buvo įšventintas į kunigus. Vos pradėjęs Dievo tarno kelią jaunasis kunigas įsikūrė Bikavos parapijoje, Latvijoje. Tuo metu buvo draudžiama krikštyti kūdikį, jei vienas tėvų yra katalikas, o kitas – stačiatikis. T. Matulionis tokio draudimo nepaisė, todėl galiausiai buvo nušalintas nuo pareigų ir porai metų įkalintas vienuolyne, buvusiame prie Šv. Kotrynos bažnyčios Sankt Peterburge. Kurį laiką jam buvo draudžiama vadovauti pamaldoms, bet nuo 1910 m. bausmė buvo panaikinta, ir Teofilius Matulionis tapo minėtosios bažnyčios vikaru.

Bolševikams Rusijoje užėmus valdžią kunigams atėjo sunkus metas. 1923 m. T. Matulionis kartu su kitais Sankt Peterburgo (tuo metu jau vadinto Leningradu) kunigais buvo suimtas ir nuteistas. Netrukus bausmė buvo sutrumpinta, bet į laisvę T. Matulionis grįžo neilgam. 1929 m. jis, slapta spėjęs tapti vyskupu, vėl buvo suimtas ir ištremtas į Solovkų salas. Vėliau atsidūrė prie Ladogos ežero, kur turėjo kirsti mišką. Alinantis fizinis darbas, šaltis, drėgmė ir prasta mityba pakirto vyskupo sveikatą. 1933 m. jis buvo perkeltas į Maskvos kalėjimą. Tų pačių metų rudenį Lietuvos ir Sovietų Sąjungos vyriausybėms apsikeitus kaliniais Teofilius Matulionis pagaliau grįžo į tėvynę.

Vyskupas iš karto įsitraukė į aktyvią visuomeninę veiklą, daug keliavo, lankėsi Romoje, JAV, Egipte, Šventojoje Žemėje. 1936 m. grįžęs į Lietuvą įsikūrė Kaune, tapo Lietuvos kariuomenės vyriausiuoju kapelionu, rūpinosi sielovados reikalais. Antrojo pasaulinio karo metais T. Matulionis priešinosi vokiečių okupacinei vyriausybei, ragino kunigus nesitraukti iš Lietuvos ir tęsti tarnystę.

Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai vyskupas vėl pateko į valdžios nemalonę. Nesutikęs bendradarbiauti su okupantų vyriausybe jis 1946 m. buvo suimtas ir beveik metus tardytas Vilniuje, galiausiai išvežtas į Oršą, vėliau – į Vladimirą, o pašlijus sveikatai atsidūrė Mordovijos ligonių namuose.

Į gimtinę Teofilius Matulions grįžo 1956 m., bet jam buvo uždrausta vadovauti vyskupijai. Nepaisydamas draudimų ir apribojimų jis 1957 m. Birštone slapta įšventino į vyskupus Vincentą Sladkevičių. Toks poelgis iš karto sulaukė valdžios reakcijos – T. Matulionis buvo ištremtas į Šeduvą. Numojęs ranka į galimus nemalonumus T. Matulionis toliau slapta rūpinosi tikinčiųjų reikalais. 1962 m. popiežius Jonas XXIII suteikė Teofiliui Matulioniui arkivyskupo titulą, tačiau suteikta garbe šventikas džiaugėsi neilgai. Tų pačių metų rugpjūtį jis mirė. Sklando spėlionės, kad prie T. Matulionio mirties nagus prikišo Sovietų Sąjungos saugumas, atlikęs jo bute kratą. Tikslios arkivyskupo mirties aplinkybės iki šiol nežinomos, bet aišku viena – jam išėjus Lietuva neteko kilnaus, rūpestingo ir nepalaužiamo Dievo tarno.

Daugiau apie iškilmes ir Palaimintąjį Teofilių Matulionį galite sužinoti šiame puslapyje - www.teofilius.lt